2016 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų klausėme, ar 2016 metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi ar ne?
Daugiau nei trečdalis (36%) apklaustų Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) optimistiškai vertina pasibaigusius metus (mano, kad 2016 metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi). 44% suaugusių šalies gyventojų nurodė, kad jiems asmeniškai praėję metai buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi, o beveik penktadalis (18%) apklaustųjų praėjusius metus apibūdino kaip nesėkmingus. Per paskutinius 5 metus gyventojų nuomonė šiuo klausimu (ar metai jiems buvo sėkmingi) praktiškai nekinta – teigiamai vertinančių pasibaigusius metus išlieka dvigubai daugiau nei neigiamai, o didžiausia dalis mano, kad metai jiems asmeniškai buvo nei geri, nei blogi (tai yra, nelinkę nei labai džiaugtis, nei liūdėti).
Palyginę kasmetinius gyventojų atsakymus į šį klausimą nuo 1995 metų (nuo tada „Baltijos tyrimų“ kompanija analizuoja tokius vertinimus), matome, kad panašūs vertinimai buvo „prieškriziniais“ 2004 -2007 metais (nors dar ir nepasiekė 2006 metų „optimizmo“ rekordo). Kaip pačius nesėkmingiausius Lietuvos gyventojai yra įvertinę 2009 metus (pirmieji krizės metai – tada keturi iš dešimties gyventojų metus apibūdino kaip asmeniškai nesėkmingus, o kaip sėkmingus – tik septintadalis). Kaip pačius sėkmingiausius iki šiol žmonės yra įvardinę 2006 metus – manančių, kad tie metai buvo nesėkmingi nurodė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12%), o kad jie buvo sėkmingi nurodė keturi iš dešimties. Taigi, pagal šį asmeninės sėkmės rodiklį gyventojų vertinimai jau penktus metus iš eilės išlieka atsistatę po 2008 – 2009 metų ženklaus pablogėjimo. 2016 metais teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis yra plius 18 procentinių punktų (prieš metus buvo plius 19).
Didžiausia dalis optimistų yra tarp 18 – 29 metų jaunimo (59% iš jų mano, kad 2016 metai jiems buvo sėkmingi) bei 30 – 49 metų žmonių (42%), didmiesčių gyventojų (45%), respondentų su aukštuoju išsilavinimu (48%) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – virš 1000 eurų (53%). Kad praėję metai buvo daugiau nesėkmingi, nei sėkmingi dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausios šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų).
Apklausa vyko 2016 m. lapkričio 24 – gruodžio 4 d . Apklausta 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, 121 atrankos taške. Tyrimo metodas – asmeninis interviu. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustųjų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo paklaida iki 3 proc..
