Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. gegužės 19-21 d. atliko ketvirtą reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas IV“. Iš viso apklausta 550 gyventojų (CAWI metodu). Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.

Apklausos rezultatai parodė, kad po dviejų karantino mėnesių jo pratęsimui po gegužės 31 d. pritaria pusė gyventojų, o nepritaria 42 proc. gyventojų. Dažniau karantino pratęsimui nepritaria jaunesni nei 30 metų žmonės.

Atšaukiant dalį karantino pradžioje paskelbtų draudimų ir vėl veikiant įvairioms įstaigoms ir verslams, gyventojai pirmiausiai skuba į ne maisto prekių parduotuves, turgų ir lauko prekyvietes bei kirpyklas ir grožio salonus. Viešojo maitinimo įstaigos, kultūros ir švietimo įstaigos bei bažnyčia šiuo metu nėra prioritetas. Viešojo maitinimo įstaigos, grožio salonai ir kultūros bei švietimo įstaigos dažniau, nei kitos vietos kelia abejonių dėl lankymosi saugumo.

Ne maisto prekių parduotuvėse visų pirma apsilankė vyrai, jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai.

Turguje, lauko prekyvietėse pirmiausiai apsilankė vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai.

Viešojo maitinimo įstaigose jau apsilankė arba ketina artimiausiu laiku lankytis daugiau vyrai nei moterys, jaunimas iki 30 metų.

Kirpyklose, grožio salonuose jau apsilankė po trečdalį vyrų ir moterų, o artimiausiu metu lankytis ketina kiek daugiau moterų. Šios paslaugos aktualesnės miestiečiams, jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.

Muziejuje ar bibliotekoje dažniau jau apsilankė moterys, vyresnio amžiaus žmonės.

Į bažnyčias pirmiausiai suskubo vyresni nei 50 metų, kaimo gyventojai.

Pasibaigus dviem karantino mėnesiams, gyventojai jaučia neigiamą įtaką visoms gyvenimo sritims. Šiek tiek padaugėjo tų, kas jaučia neigiamą psichologinį poveikį bei skundžiasi blogėjančia fizine sveikata. Kiek mažiau nei anksčiau minimas neigiamas situacijos poveikis finansinei padėčiai, o poveikis profesinei veiklai išlieka nepakitęs.

Neigiamu karantino poveikiu fizinei sveikatai dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės, didmiesčių gyventojai.

Neigiamą situacijos poveikį psichinei sveikatai dažniau jaučia moterys, o skirtingo amžiaus žmonių atsakymai šiuo aspektu nesiskiria.

Neigiamu karantino poveikiu finansinei situacijai visų pirma skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės.

Profesinę veiklą neigiamai karantinas paveikė visų pirma didmiesčiuose.

Matydami informaciją apie gerėjančią epidemiologinę padėtį Lietuvoje, gyventojai mažiau nerimauja dėl grėsmės užsikrėsti, tačiau nerimas dėl artimųjų sveikatos išlieka aukštas. Kiek mažiau nei balandžio pabaigoje baiminamasi prarasti darbą ir pajamas.

Dėl savo sveikatos moterys nerimauja dažniau, nei vyrai. Kuo vyresni gyventojai, tuo didesnį nerimą jaučia dėl savo sveikatos. Dėl artimųjų sveikatos labiausiai neramu vyriausiems žmonėms, kaimo gyventojams.