Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.

Apklausos rezultatai parodė, kad 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų labai gerai žino, ką patys gali padaryti, kad išvengtų rizikos, susijusios su koronavirusu. 38 proc. apie tai žino, bet jiems kyla papildomų klausimų. 4 proc. apklaustųjų šiek tiek žino, bet jiems kyla daug neaiškumų.

Klausimų, kaip elgtis, dažniau kyla vyrams ir vidutinio amžiaus žmonėms.

Po pirmos karantino savaitės gyventojams labiausiai trūko informacijos apie tai, kokią paramą valdžia teiks gyventojams ir įmonėms bei kokias priemones ar vaistus naudoti prevenciškai. Apklausos rezultatai rodo, kad informacijos poreikius galima suskirstyti į keletą svarbiausių grupių: 1) informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines/finansines pasekmes ir jų valdymą; 2) informacija apie sveikatą ir susirgimų prevenciją; 3) informacija apie apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus; 4) logistika (transportas, parvykimas iš užsienio ir kt.)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyventojai aktyviai ieško informacijos apie vaistus ar kitas medicinines priemones, galinčias apsaugoti nuo užkrato. Todėl atsiranda palanki terpė apgavikams, siūlantiems žmonėms „stebuklingas“ prevencines priemones. Savigyda ir tokia „saviveikla“ gali baigtis sunkiais apsinuodijimais bei kitomis sveikatai bei gyvybei pavojingomis pasekmėmis, todėl specialistai gyventojams turėtų teikti kuo daugiau pagrįstos informacijos šiais klausimais.

Apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, o 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui. Vyrų ir moterų nuomonė šiais klausimais sutampa. Judėjimo apribojimui šalies teritorijoje kiek mažiau pritartų jaunesni nei 30 metų gyventojai (53 proc. 18-29 metų gyventojų pritartų tokiam ribojimui). >

Su koronaviruso pandemija susiję gyvenimo pokyčiai, apklaustųjų vertinimu, visų pirma neigiamai veikia jų psichologinę būseną. Tai pajuto 66 proc. respondentų. Po pirmos karantino savaitės finansinės padėties pablogėjimą pajuto 39 proc. apklaustųjų. 33 proc. apklaustųjų atsakė, kad jau nukentėjo jų profesinė veikla, o 28 proc. – pajuto fizinės savijautos pablogėjimą.

Psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės, o fizinės sveikatos pablogėjimu – vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai.